Projekto aprašymas: Pokomunistinių šalių dabarties socialinės, politinės ir ekonominės problemos, tokios kaip korupcija, nomenklatūrinių ryšių gajumas, pilietinės visuomenės silpnumas, dažnai kildinamos iš komunistinio laikotarpio visuomenės sanklodos. Įdėmesnis žvilgsnis į to meto visuomenę leidžia teigti, kad, nepaisant ideologinio plano ir totalitarinės režimo ambicijos sukontroliuoti visas žmonių gyvenimo sferas, šiose šalyse egzistavo neformalių socialinių ryšių tinklas, išsprūdęs iš režimo kontrolės. Prie tokių tinklų, viena vertus, galima priskirti režimui nepaklūstančias jaunimo subkultūras, nesisteminius inteligentų ratelius ir kt. Kita vertus, „nematomą“ visuomenės audinį sudarė ir sistemoje „parazituojantys“ nomenklatūriniai tinklai, blato ryšiais grįsti „aprūpinimo“ tinklai, esmingai iškraipę ekonominį režimo funkcionavimą ir ideologinį planą, tačiau tuo pačiu tapę neatskiriama tikrosios sovietinės realybės savastimi ir funkcionavimo pamatu.
Nors paties režimo skirtingas požiūris į šiuos neformaliuosius tinklus (vienus iš jų sistema sistemingai persekiojo, o kiti galėjo beveik netrukdomai tarpti) signalizuoja apie skirtingą jų prigimtį, sovietologų darbuose ši skirtis nėra suprasta ir konceptualizuota. Dėl to dabartinių posovietinių visuomenių tyrėjai negali adekvačiai suvokti sovietmečio visuomenės struktūros ir įvertinti jos pasekmių dabartiniams procesams, nustatyti, kokie iš sovietmečio paveldėti tinklai skatina pilietinės visuomenės formavimąsi, o kurie veda prie „amoralaus šeimyniškumo“ – korupcijos, klientelizmo, patronažo sistemos – ir kodėl.
Tyrimu siekiama pažinti, kokiais principais (savi)organizavosi sovietmečio visuomenė, ir mesti iššūkį supaprastintam požiūriui į visuomenių komunistiniuose režimuose sanklodą, lemiančią tolimesnę jų (politinę) raidą. Pagrindinis tyrimo tikslas – ištyrus Lietuvos visuomenės neformaliąją mikrostruktūrą vėlyvuoju sovietmečiu, nustatyti ir pagrįsti skirtį tarp su (posttotalitarine) sistema sugyvenusių bei ją reprodukavusių visuomenės tinklų ir alternatyvią socialinę tvarką kūrusių, sistemos mažiau toleruotų neformaliųjų tinklų. Tyrime keliama hipotezė, jog ši skirtis sutampa su socialinio kapitalo teorijoje iki galo nekonceptualizuota perskyra tarp „negatyviojo“ (skatinančio korupciją ir klientelizmą) ir „pozityviojo“ (skatinančio pilietinės visuomenės plėtrą ir efektyvų institucijų veikimą) socialinio kapitalo.
Antrasis šio projekto tikslas – kokybinių duomenų (atliktų interviu ir archyvinės medžiagos) apie Lietuvos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą sovietmečiu kaupimas, sisteminimas ir viešinimas. Projekto metu bus siekiama surinkti ir sutvarkyti (transkribuoti, aprašyti, kataloguoti) projekto tyrėjų ankstesnių tyrimų ir šio projekto metu atliktus interviu su sovietmečio kultūros, mokslo, meno, pogrindžio, neformalių jaunimo subkultūrų ir judėjimų veikėjais, nomenklatūros atstovais. Atrinktus interviu planuojama publikuoti, kitus padaryti prieinamus akademinei bendruomenei.
Tyrimas išsiskiria taikoma metodologija, tarpdiscipliniškumu ir keliama teorine problema. Pagrindiniai projekto rezultatai bus kokybinio duomenų archyvo sukūrimas, kolektyvinė monografija, 2 šaltinių (interviu ir archyvinės medžiagos) publikacijos, 7 moksliniai straipsniai, 10 pranešimų mokslinėse konferencijose.
Projekto vadovė: prof. dr. Ainė Ramonaitė
Projekto dalyviai: dr. Rūta Žiliukaitė, Jūratė Kavaliauskaitė, dokt. Jogilė Ulinskaitė
Projekto trukmė: 2012 m. spalis – 2015 m. rugsėjis
Finansuotojas: Lietuvos mokslo taryba
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonė Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“